Meniu Uždaryti

Logopedo patarimai

Kiekvieno vaikučio kalbos raida – individualus dalykas.

Kitaip tariant, mažylis pradeda kalbėti tada, kai yra tam pasirengęs.

Pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacinė. Kalbos dėka bendraudami žmonės gali tiksliai informuoti vieni kitus apie savo jausmus, norus, ketinimus, kilusius sumanymus, mintis. Vaikas išmokęs kalbėti, praplečia savo betarpišką patyrimą, besirėmusį tik pojūčiais ir suvokimu. Bendraudamas su aplinkiniais, mokydamasis ir dirbdamas, įvaldęs kalbą, per ją gali įtvirtinti ir perduoti aplinkiniams savo asmeninę patirtį.

                                                             Kaip ir kada formuojasi vaiko kalba?

Mokslininkų teigimu, kūdikio kalbos pamokėlės prasideda dar mamos įsčiose. Jau 4–5 nėštumo mėnesį vaisius pradeda reaguoti į įvairius garsus, apie 7-tą mėnesį aktyviai reaguoja į mamos širdies plakimo ritmą, jos balsą ir sugeba skirti pakitusius jų tonus.

3–4 gyvenimo mėnesį vaikutis išmoksta tarti įvairias pavienes balses (daugelis pirmiausia a-a-a, e-e-e), o šiek tiek vėliau tarti įvairius raidžių junginius.

6–7 mėnesių kūdikiai įprastai jau reaguoja į savo vardą, skiria balso intonacijas, supranta, kai jam kažkas yra draudžiama, dažnai girdimus žodžius pradeda sieti su rodomais daiktais ar veiksmais.

 Apie 8–10 mėnesį kai kurie vaikučiai jau taria pirmuosius paprastus žodelius (dažniausiai „mama”, „tete”, „ate“ ir pan.)

1–1,5 m. amžiaus vaikų aktyvusis žodynas paprastai daug neišsiplečia, tačiau gerokai padidėja pasyvusis (ilgam įsimenami žodžiai ir jų junginiai). Baigdamas pirmuosius metus, normaliai besivystantis vaikas jau yra pajėgus ištarti nuo kelių iki keliolikos ar net keliasdešimties trumpų žodelių (tai priklauso nuo individualios raidos) ir suprasti 30 ir daugiau dažniausiai buityje vartojamų ir girdimų žodžių, atpažįsta paveikslėliuose pavaizduotus daiktus.

2–3 metukų mažylis pamažu pradeda dėlioti sakinukus, kurie tampa vis sudėtingesni. Išmoksta užduoti klausimus, kalbėdamas keičia intonacijas. Žinoma, dar daro nemažai gramatinių klaidų, bet ilgainiui jų vis mažėja. 3 metų vaiko žodyną jau gali sudaryti apie 1000–1500 žodžių (suprantama, tai ne taisyklė…)

4-5 gyvenimo metais vaiko kalba darosi vis aktyvesnė (ypač penktaisiais metais, kai prasideda „kodėlčiukų amžius). Labai sparčiai didėja žodžių atsargos, vaikai vartoja įvairiausias gramatines žodžių formas ir junginius. Savo mintis jie reiškia ne tik paprastais, bet ir sudėtiniais sakiniais.

6 metų vaikas moka nuo 8000 iki 14 000 žodžių. Vaiko žodynas priklauso nuo to, kokius žodžius vaikas girdi savo aplinkoje. Bendraudamas vyresniojo amžiaus ikimokyklinukas keičia savo situacinę kalbą suprantamesne aplinkiniams. Vietoje įvardžių atsiranda daiktavardžiai, kurie suteikia pasakojimui aiškumo.

Kada verta sunerimti?

  • Jei 1,2–1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio;
  • jei vaikas nenoriai kartoja žodžių ar sakinių, kuriuos girdi;
  • jei 2 metų vaikas netaria trumpų frazių;
  • jei 1–1,5 metų vaikas nereaguoja į žodinius prašymus;
  • jei 1–2 metų vaikas visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos;
  • jei 4–5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus;
  • jei siauras vaiko žodynas ir jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti;
  • jei vaikas kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus, t.y. sutrikęs vaiko kalbėjimo sklandumas;
  • Jei vaikas turi kalbos sutrikimą ir auga dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje.

 

Vaiko kalbos ugdytojo atmintinė

Artikuliacinė mankšta

Lavinkime erdvės ir regimąjį suvokimą

Žaidimai regimosios ir girdimosios atminties lavinimui

STOP rašymo ir skaitymo sutrikimams

Žaidimai kalbai lavinti

Faktai ir mitai apie mikčiojimą

7 patarimai, kaip kalbėti su vaiku

Vaikai mąstantys vaizdais, o kalbantys elgesiu

 

 

 

 

Skip to content